Rankdarbiai » Skraistės, skaros
Bėgu bėgu per beržynėlį, pavasario ieškodama... Jau buvau bepradedanti prarasti viltį (tą pavasarį surasti), ogi, žiū ... kažkas tolumoje sumirgo visomis vaivorykštės spalvomis!!! Viltis vėl įsižiebė . Paspartinau žingsnelį. Tikrai, akyse nesivaidena – stovi sau berželis, visas išsipustęs (ir vaidina, kad „žaliuoja“ ). Spėju, kad iš po žiemos „tas papuošimas“ bus užsilikęs. Prieinu artyn. Pačiupinėju. Akurat, estiškos vilnos 2,5 metrų šaliku apsirėdęs :D . O man berželis: „Ne, - sako. - Ne iš po žiemos. Tai pavasario pagalbininkai mane taip išrėdė, kad vėsiomis naktimis nesušalčiau.“ Jei jau berželis taip sako, tai aš ir patikėjau, kad pavasaris ne už kalnų... Ir nebereikia ma jo ieškoti ( jis pats ateis) .