ŠALIKAS (= gobtuvas): "SPALVOS ŠILUMA "

Dvi medžio šakos atsargiai, kaip rankos, Prie šono miegančiam pastatė lyrą. Ties juo bedugnėm lėkė Paukščių Takas, Dundėjo didelis varinis skliautas, O jis miegojo po rudens medžiu. Jis ėjo plyštančiais sapnų kanalais, Sapnavo tylą, virstančią į liepsną, Sapnavo liepsną, šliaužiančią per lauką, Geltoną, žiaurią, bailią, kaip kareivis. Liepsna, pasiekus vandenį, pavirto Žuvim ir žaisdama ištirpo jūroj. Naktis prabilo debesio balsu, Ir lyra kaip sirena uždainavo: Ruduo ateina oru ir žeme, Rubinų ir topazų sūkuriai Užkloja tyliai miegantį, kuris Laimingas guli, nugalėjęs Laiką (Henrikas Radauskas). ŠALIKAS (= gobtuvas): "SPALVOS ŠILUMA". VIENETINIS. SUMODELIUOTA: SIGITA EIDĖNAITĖ-PAUKŠTĖ