Snieguolė

Snieguolė Tavęs nebus triukšmingoj Saulės šventėj, Kai nuo spalvų ir formų svaigs galva, Bet, o trapus pavasario stebukle, Tu jau esi, tu jau dabar gyva!.. Iš kur tiek ištvermės, drąsos, stiprybės? Tokia maža – tarp sniego lopinių… O jei žiema išties vėl šaltą ranką, Sukaustys žemę pančiu lediniu? Verbų dienoj prie kadagio šiurkštumo Lyg nuotaka balta priglusi tu. Trobos kertėj sklaidysis šventas dūmas Ir saugos mus nuo negandų piktų. Kai pro obels šakas Velykų rytą Linksmai iššoks pirmasis spindulys, Lyg porceliano šukėm nubarstytas Baltai mirgės darželio patvorys. Visur jų pilna – palei kryžių seną, Po tujomis, jazminais, aviliais. Virš kvepiančių laukų lengvai sruvena Prisikėlimo šventės spinduliai. (Juozas Beniulis) megzta iš Lanagold pusvilnės,400g