SUKNELĖ: JŪRM(Y)(EI)LĖ

Saulės kasas aš šiandien supinsiu, Vėjo delnuos ištirps liūdesys. Pievų žiedais aš meilę dabinsiu Gal kelią į laimę atras ilgesys? Žodį gražiausiai ant smėlio rašysiu, Jūros banga jį tuoj nulaižys. O švelnūs purslai tikriausiai iš džiaugsmo Vėl akmenį baltą sūriai nudažys. Ten lyg drugys, baltos burės plasnoja, Jaučiu, kaip vanduo glamonėja krantus. Sidabrinėj gelmėj vėl audra aimanuoja, Kad jos sapną nutraukė pasiklydęs žvejys. O kai jūros bangas naktis užliūliuoja, Mėnesio šviesoj undinėlė dainuos. Daug žvaigždelių žydrų tyliai kris jai į saują Ir už meilę tyriausią bučiniais vainikuos. Meilė, lyg jūra, – rami ir audringa, Meilė, lyg krantas, laukia savo laivų. Lyg undinės daina, ji švelni ir aistringa, Ji lyg laivas su burėm gaudo vėją jausmų. (D.Pauliuvienė) VIENETINĖ. RANKŲ DARBAS. SUKURTA:EISI