Rudens kalba

Atrodo, saulės spinduliai Prabėgdami medžių šakas nudažė, Papylė aukso dulkeles ant žemės, Kur išvaikščioti takai, Pasislėpė už horizonto, tik paliko Virš debesų įvairiaspalviai atspindžiai. Gal ne rudens vaizdai – Tiktai jausmų akordai, Kai liejasi iš sielos ir akių Upeliai negirdėtų dar dainų… Pribėgusi prie medžių Juos paglostau, nes kalbamės su jais Tuo vienu, tik gamtos padovanotu Ir paprastu, nes iš širdies Išplaukiančiu žodžiu (Ona Baliukienė Rudens kalba )